Sveikata – unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui.

Sveikata – unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui.

Tai ir visos tautos, valstybės turtas, kurio dėka žmogus kaupia socialines, materialines, kultūrines vertybes, kuria visuomenės gerovę. Plačiau »

 

Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis

   Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento duomenimis, 2017 m. 2-ąją savaitę (sausio 9-15 d.) sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Vilkaviškio rajono savivaldybėje buvo 163 atvejai (1 lentelė).

Ką turi žinoti tėveliai apie sveikatos draudimą?

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad tam tikrais atvejais žmonės, norėdami nemokamai gauti gydymo paslaugas ir išvengti nesusipratimų gydymo įstaigose, turėtų atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti reikiamus dokumentus dėl jų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) patvirtinimo. Nepaisant to, kad žmogus turi teisę į draudimą valstybės lėšomis, jis pats turėtų pasirūpinti deramu dokumentų sutvarkymu.

Pasitaiko atvejų, kai niekur nedirbančios būsimos mamos ar turintys nepilnamečių vaikų tėvai pamiršta kreiptis į ligonių kasas patvirtinti savo draudimo, o atsiradus sveikatos problemų nustemba, kodėl už paslaugas gydymo įstaigoje jiems pasiūloma susimokėti“, – teigia VLK Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė.

Apdrausti PSD yra tie Lietuvos gyventojai, kurie patys moka arba už juos yra mokamos įmokos. Už labiausiai socialiai pažeidžiamus visuomenės narius PSD įmokos sumokamos iš valstybės biudžeto. Sveikatos draudimo įstatymas išskiria 20 grupių gyventojų, kuriuos draudžia valstybė. Tarp jų teritorinėse darbo biržose užsiregistravę bedarbiai,  moksleiviai, aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas, asmenys iki 18 metų, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau vaikų iki jų pilnametystės ir kiti.

Praktinis užsiėmimas „Nidra joga“

Atsargiai – gripas!

          Apie prasidėjusią žiemą liudija ne tik atvėsęs ir žvarbus oras, bet ir dažni rudens ir žiemos palydovai – virusiniai susirgimai. Vienas iš žinomų karvedžių yra pasakęs, kad norint įveikti priešą, reikia jį geriau pažinti, tada ir baimės bus mažiau. Taigi, susipažįstame – gripas, ir pabandome išsiaiškinti, ar šis mūsų sveikatos priešas pelnytai vadinamas siaučiančiu ir neįveikiamu.

          Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Simptomai vyrauja nuo švelnių iki aštrių. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmetinės gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio – vasario mėnesiais. Kasmet užregistruojama vidutiniškai 100 tūkstančių susirgimų gripu, apie 400 tūkstančių – ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Gripas sukelia komplikacijas ir pagreitina kitų susirgimų eigą. Komplikacijos gali apimti virusinį ir bakterinį plaučių uždegimą, sinusų infekcijas, vidurinės ausies uždegimą ar apsunkinti ankstesnes sveikatos problemas: astmą, širdies nepakankamumą, netgi išprovokuoti mirtį. Nežiūrint į tai, jog medicinos mokslo pažanga pastaruoju metu – akivaizdi, maždaug 10 proc. sergančiųjų gripu nustatoma labai sunki gripo forma, o 2 proc. ligonių – net miršta. Gripu gali susirgti bet kuris asmuo. Didesnė rizika susirgti gripu gresia vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių bei širdies ligomis, bei asmenims su imuninės sistemos sutrikimais. Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda aplinkos ore, nusėda ant aplinkos paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu, žmogus suserga per 24–72 val.

           Jokių ligų negalima „pravaikščioti“, ypač gripo. Kaip gydytis susirgus gripu geriausiai gali patarti gydytojas, tačiau pabandyti užkirsti kelią ligai galima stiprinant imuninę sistemą, laikantis bendrųjų profilaktikos patarimų:

  • dažnai plauti rankas;
    • vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
    • vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
    • kosint ir čiaudint prisidengti burną;
    • neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
    • gerai vėdinti patalpas.

            Kol kas skiepijimas yra vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti nuo gripo. Šiuolaikinių skiepų efektyvumas siekia nuo 70 iki 95 proc., priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir imuniteto būklės. Skiepytis reikėtų rudenį, kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti reikiamas imunitetas. Papildomai prie to, ką paskirs gydytojas galima naudoti ir kitus gydymo metodus, kuriuos siūlo liaudies medicina ir pataria dauguma gydytojų. Gripo prevencijai svarbu nuosekliai grūdintis: kasdien mankštintis prie atviro lango ar, dar geriau, pasivaikščioti, pabūti lauke bet kokiu oru. Labai svarbu valgyti daug česnakų ir svogūnų, kitų vaisių ir daržovių, ypač turinčių daug vitamino C. Ne mažiau imuninei sistemai šaltuoju metų laiku svarbu ir geras poilsis, visavertis miegas.

          Taip pat imunitetą stiprinti padeda gera nuotaika! Pasistenkite savo gyvenimą pripildyti teigiamomis emocijomis. Bendraukite, atraskite laiko malonumams, sutelkite dėmesį į džiugias smulkmenas.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Jolanta Legavičienė

Kviečiame į paskaitą

zolininkas1

Garso terapija Kybartuose

garso-terapija-kybartai

Praktinis užsiėmimas – paskaita „Savigynos ABC“

savigyna

Antibiotikai: vartok atsakingai

antibioticNuo 2008 m. kasmet lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Pagrindinis šios dienos tikslas – informuoti visuomenę kada ir kaip vartoti antibiotikus, pabrėžti atsakingo požiūrio svarbą gydantis šiais vaistais. Šiuolaikinėje visuomenėje antibiotikai tapo panacėja. Net iki dabar žmonės tiki jų neišsenkama galia gydant įvairius infekcinius susirgimus. Tačiau antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų.

Taigi, kas iš tiesų yra antibiotikai ir kada juos vartoti?

Antibiotikai (gr. anti – prieš, biotikos – gyvybinis) yra vaistinės medžiagos, kurios naikina bakterijas arba slopina jų augimą ir dauginimąsi. Tai vaistai skirti gydyti bakterines infekcijas. Ne visi antibiotikai kovoja su visomis bakterijomis. Egzistuoja daugiau nei penkiolika skirtingų klasių antibiotikų, kurie skiriasi savo chemine struktūra bei poveikiu bakterijoms. Vienas antibiotikas gali kovoti tik su viena arba keletu bakterijų rūšių. Jie visiškai neveikia virusų. Virusinėms infekcijoms gydyti naudojami antivirusiniai preparatai.

Paskaita „Savimasažas – terapija tau“

paskaita-savimasazas-terapija-tau