Sveikata – unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui.

Sveikata – unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui.

Tai ir visos tautos, valstybės turtas, kurio dėka žmogus kaupia socialines, materialines, kultūrines vertybes, kuria visuomenės gerovę. Plačiau »

 

Kviečiame į paskaitą

zolininkas1

Garso terapija Kybartuose

garso-terapija-kybartai

Praktinis užsiėmimas – paskaita „Savigynos ABC“

savigyna

Antibiotikai: vartok atsakingai

antibioticNuo 2008 m. kasmet lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Pagrindinis šios dienos tikslas – informuoti visuomenę kada ir kaip vartoti antibiotikus, pabrėžti atsakingo požiūrio svarbą gydantis šiais vaistais. Šiuolaikinėje visuomenėje antibiotikai tapo panacėja. Net iki dabar žmonės tiki jų neišsenkama galia gydant įvairius infekcinius susirgimus. Tačiau antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų.

Taigi, kas iš tiesų yra antibiotikai ir kada juos vartoti?

Antibiotikai (gr. anti – prieš, biotikos – gyvybinis) yra vaistinės medžiagos, kurios naikina bakterijas arba slopina jų augimą ir dauginimąsi. Tai vaistai skirti gydyti bakterines infekcijas. Ne visi antibiotikai kovoja su visomis bakterijomis. Egzistuoja daugiau nei penkiolika skirtingų klasių antibiotikų, kurie skiriasi savo chemine struktūra bei poveikiu bakterijoms. Vienas antibiotikas gali kovoti tik su viena arba keletu bakterijų rūšių. Jie visiškai neveikia virusų. Virusinėms infekcijoms gydyti naudojami antivirusiniai preparatai.

Paskaita „Savimasažas – terapija tau“

paskaita-savimasazas-terapija-tau

2016-drusezonoatidarymas

Kviečiame dalyvauti akcijoje „Ačiū, kad leidai gyventi“

plakatas

LAPKRIČIO 8-OJI − EUROPOS SVEIKOS MITYBOS DIENA

Three apples with  engraved hearts on wood background

Lapkričio 8-oji paskelbta Europos sveikos mitybos diena. Šią dieną Europos gyventojai skatinami maitintis sveikai, organizuojami renginiai, kuriuose pasakojama apie tinkamos mitybos principus.

Mityba – vienas pagrindinių aplinkos veiksnių, turinčių įtakos žmogaus sveikatai. Maitintis turime taip, kad produktų kiekis ir įvairovė aprūpintų žmogaus organizmą visomis reikalingomis medžiagomis. Žmogaus skrandis – ne šiukšlių dėžė, kad mestume į jį viską, kas papuola.

Medikai tvirtina, kad sveikatai daug įtakos turi nesveiko maisto reklama. Bulvių traškučiai, modifikuoti priedai, sintetiniai papildai, rafinuotas maistas daro savo juodą darbą.

Šiuolaikinė maisto pramonė orientuota į greitą vartojimą ir mažiausiai kreipia dėmesį į produktų kokybę, bei sudėtį. O mes, neturėdami laiko ir amžinai skubėdami perkame greito vartojimo maistą ir formuojame netinkamus mitybos įpročius.

Kasdien turėtume pasirinkti maisto produktus iš šių grupių: vaisiai, daržovės, pienas ir pieno produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, riešutai. Ypatingą dėmesį skirkime produktų derinimui.

Sveikos mitybos principai:

  • saikingumas – tai pagrindinis sveikos mitybos principas. Net ir būtina maisto medžiaga, jei jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.
  • įvairumas – su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą. Vartojant ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus bus patenkinami organizmo poreikiai šioms medžiagoms.
  • mitybos subalansuotumas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose.

Sveikos mitybos taisyklės

Valgyti įvairesnių šviežių maisto produktų, domėtis jų sudėtimi ir rinktis tuos, kuriose yra kuo mažiau konservantų, dažiklių ir saldiklių.

Laikytis mitybos rėžimo. t. y. valgyti visada tuo pačiu laiku. Racionalus yra toks rėžimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei – mažiau nei trečdalį. Vakarieniauti reiktų likus dviem valandom iki nakties miego. Stengtis, kad dienos raciono pagrindą sudarytų grūdiniai produktai.

Valgyti daugiau sezoninių daržovių, uogų ir vaisių, kai jie pigiausi, o skonis – pats geriausias.

Pirmenybę teikti augaliniams riebalams ir tinkamai pasirinkti užkandžius: vaisius, riešutus ar sumuštinį su grūdėta duona ir žuvimi, liesa mėsa ar mažiau riebiu sūriu.

Vengti riebaluose kepto maisto, o įprasti maistą troškinti, virti garuose, kepti orkaitėje.

Rinktis mažiau druskos turinčius maisto produktus ir valgyti mažiau saldumynų.

Kasdien išgerti apie 20-40 ml vandens kilogramui kūno svoriui.

Nepersivalgyti ir kasdien aktyviai judėti.

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Daiva Rinkevičienė

vilkaviskio-vsb-2016-11-23

Kviečiame dalyvauti

sielos-koliazas