ATSARGIAI – ERKĖS!!!

Erkės – laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai. Erkės priklauso voragyviams ir yra gausiausia jų grupė. Daugumai erkių reikalingas kitas gyvas padaras, šiuo atveju gyvūnas arba žmogus, kurio krauju erkė maitinasi. Erkė yra ypatinga tuo, kad jai reikia gerokai daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali gerti kraują iki 15 dienų. Erkės yra ne tik agresyvūs kraujasiurbiai, bet ir ligų platintojai. Lietuvoje paplitusios kietosios erkės, jų galime rasti praktiškai visuose miškuose ir parkuose. Infekcinių ligų, tokių kaip Erkinis encefalitas ir Laimo liga, platintoja yra Europinė miško erkė – Ixodes ricinus (1 pav.). Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai auga.

1 pav. Ixodes ricinus – Europinė miško erkė

 

Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas (EE) – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. Erkiniu encefalitu sergama daugelyje pasaulio šalių.

Ligos sukėlėjas. Erkinio encefalito sukėlėjai nuolat cirkuliuoja gamtoje – virusai parazituoja stuburinių (daugiausia graužikų) ir voragyvių (erkių) organizmuose. Erkių organizme virusas randama seilėse.
Didelis erkinio encefalito virusų paplitimas yra Baltijos šalyse, Čekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, rytinėje Švedijos pakrantėje, Pietinėje Vokietijoje.

Kaip užsikrečiama erkiniu encefalitu? Erkiniu encefalitu užsikrėsti galima įsisiurbus erkei arba vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Erkinio encefalito simptomai: EE inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų. Ligos eiga 80 proc. atvejų yra dvibangė – pirmiausia pajuntami gripą primenantys požymiai: iki 38-38,5 laipsnio pakyla kūno temperatūra, būdingas bendras silpnumas, kaulų laužymas, nuovargis, nežymus galvos skausmas, svaigimas, gali kiek papykinti. Po 5 -7 dienų simptomai aprimsta ir 5-8 dienas žmogus jaučiasi visai neblogai. Apie 30 proc. užsikrėtusių asmenų išsivysto antra ligos fazė ir tada išryškėja centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimo simptomai – stiprūs galvos skausmai, lydimi pykinimo, vėmimo, sąmonės, mąstymo sutrikimo, traukulių, pusiausvyros sutrikimo, paralyžių.

Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito? Pagrindinė priemonė išvengti susirgimo šia sunkia liga yra profilaktiniai skiepai nuo erkinio encefalito. Atlikus vakcinaciją du kartus, su 1-3 mėnesių pertrauka tarp skiepų, imunitetas susiformuoja vieneriems metams. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai prasitęsia dar trejiems metams. Paskui papildomai skiepytis patartina kas trejus–penkerius metus.

Laimo liga

Laimo liga (LL) – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Laimo ligą sukelia  bakterija (B.burgdorferi), kurią perneša Ixodes genties erkės. Laimo liga yra dažniausia pernešėjų platinama liga. Lietuvoje kasmet užregistruojamas didėjantis sergančių skaičius  2500 – 3000 per metus.

Kaip užsikrečiama Laimo liga?  Žmogaus užsikrėtimo Laimo liga principas panašus į erkinio encefalito. Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra LL sukėlėjų. Jei erkė nedelsiant pašalinama po įsiurbimo, infekcijos rizika žmonėms labai sumažėja.

Simptomai. Laimo liga yra daugiasistemė liga, kuri gali pažeisti įvairių sričių audinius. Ligos kliniką galima suskirstyti į tris etapus, tačiau perėjimas nuo ankstyvos stadijos prie vėlyvesnės ne visada pastebimas.

I stadija: lokalizuota klaidžiojanti eritema (rausva dėmė) įkandimo vietoje, kuri atsiranda apie 60–80 proc. atvejų per 2–30 dienų nuo erkės įkandimo. II stadija. Jei asmuo negydomas, infekcija išplinta ir pažeidžia  nervų  sistemą, sąnarius ir/ar širdį. Ji  gali trukti kelias dienas ar savaites. Neuroboreliozė pasireiškia apie 20 proc. Laimo ligos atvejų, artritas – 10 proc., o karditai yra reti. III stadija. Lėtinė liga  yra reta. Ji pasireiškia sąnarių ypač kelių, odos pažeidimais.

Gydymas. Gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus Laimo liga, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai. Vakcinos nuo Laimo ligos nėra.

Erkių gausą mažinančios priemonės:

  • tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami.

Individualios apsaugos priemonės:

  • Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.
  • Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą.
  • Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.

 

Visuomenės sveikatos specialistė Edita Jankienė

 

Parengta pagal:

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro informaciją

Vilniaus Antakalnio poliklinikos informaciją