Akimis matome, jaučiame, mylime, kalbame…Jos padeda mums pažinti aplinkinį pasaulį, grožėtis juo ir apsisaugoti nuo pavojų. Akys vadinamos sielos veidrodžiu. Akys – mūsų didžiausias turtas, tačiau retas žmogus tinkamai jomis rūpinasi.

Pasaulio sveikatos organizacija antrąjį spalio ketvirtadienį yra paskelbusi Pasauline regėjimo diena (šiais metais tai – spalio 12 diena). Šios dienos tikslas – didinti žmonių informuotumą apie regėjimo sutrikimus, aklumą, taip pat skatinti rūpintis savo akimis.

Šiai dienai paminėti Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazijos visuomenės sveikatos specialistė Irma Simokaitienė ir Vilkaviškio viešosios bibliotekos Pilviškių filialo bibliotekininkė Irena Kriukienė spalio 17 dieną organizavo susitikimą Pilviškių miestelio bibliotekoje. Renginyje dalyvavo aktyvūs Pilviškių bibliotekos lankytojai ir knygų skaitytojai, bei Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazijos neformalaus ugdymo „Sveikatos keliu“ būrelio vaikai (vadovė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aušra Smaidžiūnienė).

Atvykusius mokinius bibliotekininkė supažindino su biblioteka, joje esančiais literatūros skyriais, pakvietė visus tapti bibliotekos lankytojais ir knygų skaitytojais. Renginį ji pradėjo 1912 m. Biržų kalendoriuje paskelbta pasaka “Žmogaus turtai“, kurioje kalbama apie žmogaus kūno dalis ir vieną svarbiausių jutimų – regą.

Didžioji dalis žinių apie išorinį pasaulį yra susiję su rega. Per regėjimą skiriami aplinkos daiktai, gyvų kūnų judėjimas, negyvų kūnų padėtis, grafiniai ir šviesos signalai. Rega svarbi darbinei veiklai. Užsiėmimą apie akių sveikatą susirinkusiesiems vedė visuomenės sveikatos specialistė Irma Simokaitienė. Šio užsiėmimo metu susitikimo dalyviai buvo supažindinti su akių pervargimo priežastimis, sveikatos specialistė pateikė rekomendacijas, ką daryti, kad akys būtų sveikos. Renginio dalyviai taip pat sužinojo, jog vienas iš būdų išsaugoti sveikas akis ir pagerinti regėjimą, jeigu jis jau susilpnėjęs yra akių mankšta, kuri mažina įtampą, gerina regėjimą ir stiprina akių raumenis. Todėl sveikatos specialistė pamokė, kaip teisingai skaityti knygas, žiūrėti televizorių, dirbti su kompiuteriu, kad akys nepervargtų, kaip reikia atlikti akių mankštą (jas atpalaiduoti). Priminimui dar padovanojo atmintines pagal fiziko Levino pratimus „Rytinė akių mankšta“.

Kad suprastų, kaip aplinkoje jaučiasi neregys ir kokią pagalbą kiekvienas galėtų suteikti žmogui su baltąja lazdele, jam nepakenkiant, vaikai turėjo galimybę tamsių akinių ir baltosios lazdelės pagalba bandyti orientuotis patalpoje. Mokiniai pripažino, kad netekusiems regėjimo žmonėms yra sunku orientuotis nepažįstamoje aplinkoje, gatvėje.

Itin didelės reikšmės akliesiems turėjo Brailio rašto išradimas. Jį 1829 m. išrado aklas prancūzų pedagogas Luji Brailis. Ant popieriaus lapų išspaudžiamos įvairių kombinacijų šešių iškilių taškelių figūros, per kurias vesdami rankomis aklieji gali skaityti. Todėl nereginčiam žmogui labai svarbu turėti sveikas rankas (pirštus). 1837 m. išspausdinta pirmoji knyga Brailio raštu – „Prancūzijos istorija“. Šiuolaikinė kompiuterinė technika gali padėti akliesiems ir skaityti, ir bendrauti. Speciali programinė įranga geba paversti ekrane matomą tekstą į garsą. Naudodamiesi tokiomis programomis aklieji gali naršyti ir po internetą. Sukurti ir specialūs Brailio rašto ekranai, leidžiantys „matyti“ tekstą. Naudojant skanerius, galima įvesti reikiamą informaciją, o Brailio spausdintuvai gali atspausdinti tekstą Brailio raštu. Renginio dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Brailio raštu, pabandyti perskaityti tekstą.

Svarbiausios taisyklės, norint išsaugoti sveikas akis ilgą laiką dirbant prie kompiuterio, kurias renginio metu pristatė sveikatos specialistė:  reguliariai (bent kartą per metus) tikrintis akis pas savo gydytoją oftalmologą ir laiku koreguoti regėjimą.

Dažnai mirksėti. Tyrimais nustatyta, kad paprastai mirksime nuo 10 iki 24 kartų per minutę, o naudojantis kompiuteriu mes mirksime net 5 kartus rečiau negu įprastai. Ilgainiui dirbant kompiuteriu daugelis pajaučiame, kad akys tapo sausesnės, jas ima perštėti, išsiplečia kapiliarai, jos parausta ir tai ne tik kenkia regėjimui, bet ir trukdo dirbti. Į sausumą linkusias akis turintiems žmonėms patartina sąmoningai daugiau mirksėti, o jei tai nepadeda – naudoti akių lašiukus, dirbtines ašaras. Tokia priemonė maitina Jūsų akis bei apsaugo jas nuo išsausėjimo, panaikina perštėjimą ir paraudimą.

Tinkamai sureguliuoti kompiuterio parametrus. Sumažinkite ekrano ryškumą ir kontrastingumą, tada žymiai sumažės apkrova akims. Jei nešiojate akinius, kartu su gydytoju apsvarstykite galimybę įsigyti lęšius, mažinančius kompiuterio ekrano atspindžius. Vieno Kalifornijos universiteto mokslininkai, kompiuterinį šriftą „Verdana“ įvardijo kaip patį saugiausią žmogaus regėjimui. Specialistai pataria, kad optimalus šrifto dydis, darbuojantis „Verdana“ šriftu, turėtų būti nuo 10 iki 12. Tai mažina akies raumenų įtempimą.

Saugoti akis nuo per ryškios šviesos. Nestatykite monitoriaus priešais langą, nes aštrūs saulės spinduliai labiau vargina akis. Šviesa turi kristi iš šono, o ne iš nugaros ar priekio, todėl verta investuoti į gerus apšvietimo prietaisus.

Taisyklingai sėdėti. Viršutinis kompiuterio ekrano kraštas turėtų būti akių lygyje, kad žiūrėtumėte į ekraną šiek tiek iš aukščiau. Kompiuterio ekranas nuo veido turėtų būti nutolęs bent 40 cm, kitaip akys dirba intensyviau ir greičiau pavargsta.

Užtikrinti visavertę mitybą. Vartoti maisto produktus, kuriuose gausu vitaminų A, C, B, E, vartoti papildus su cinku, valgyti mėlynes, morkas, pomidorus, greipfrutus. Greipfrutuose yra karčiųjų medžiagų, kurios naudingos akių sveikatai. Atsiminkite – šio vaisiaus minkštimas yra žymiai naudingesnis, negu jo sultys. Vitaminas K, kurio gausu kopūstuose, būtinas mūsų akims. Ypač naudingi rauginti kopūstai. Vitaminas C taip pat gerina regėjimą. Jo rasite spanguolėse, citrinose, juoduosiuose serbentuose. Švieži pomidorai ir morkos yra tikra vitaminų bomba mūsų akims. Geram regėjimui būtinas cinkas. Jo gausu moliūgų sėklose, graikiniuose ir anakardžio riešutuose. Šviežių kopūstų ir moliūgų sėklų salotos – puiki priemonė nuo akių jautrumo šviesai. Žinoma, mūsų akis pradžiugins mėlynės, kurios padidina regėjimo aštrumą.

Daryti reguliarias pertraukas bei atlikti akių mankštą. Daryti pertraukas reikia: maksimali rekomenduojama darbo dienos trukmė dirbant kompiuteriu yra 8 valandos. Akių ligų gydytojai rekomenduoja taikyti „20–20–20“ taisyklę, t. y. bent kas 20 minučių padaryti 20 sekundžių pertrauką, ir paėjėti bent 20 žingsnių. Tokios pertraukos metu, jūsų akių mirksėjimas taps normalus, sudrėks akių vyzdžiai, sumažės kūno įtampa, atsipalaiduos raumenys. Šias pertraukas darykite viso darbo kompiuteriu metu.

Akių mankštą rekomenduojama atlikti trumpai (kiekvieną pratimą po 4–6 kartus), bet dažnai (3–4 kartus per dieną). Pratimus reikia daryti lėtai, be įtampos. Pratimai atliekami stovint arba sėdint, galvą laikant tiesiai:

  1. Šešis kartus stipriai užmerkite akis ir plačiai atmerkite. Šis pratimas atpalaiduoja akių raumenis ir gerina kraujotaką.
  2. Plačiai atmerkite akis ir keletą sekundžių žiūrėkite į tolimiausią patalpos kampą (jei yra langas – geriausia žiūrėti į tolį). Taip atpalaiduosite akies lęšiuko raumenis. Po to 2–3 sekundėms nukreipkite žvilgsnį į savo nosies galiuką. Pratimą kartokite 6 kartus
  3. Nukreipkite žvilgsnį (1–2 sekundes) į viršų, o po to pažvelkite žemyn. Pratimą kartokite 6 kartus.
  4. Nukreipkite žvilgsnį (1–2 sekundes) į kairę, o po to į dešinę. Pratimą kartokite 6 kartus.
  5. 10 sekundžių greitai mirksėkite. Šis pratimas gerina akių kraujotaką, atgaivina akis.
  6. Akimis sukite ratus, t. y. 4 pagal laikrodžio rodyklę ir 4 prieš laikrodžio rodyklę.
  7. Atsimerkus ir užsimerkus akimis „pieškite“ gulsčią aštuonetą. Tai pakartokite 6 kartus.
  8. Užmerkite dešinę akį ir plačiai atverkite kairę. Tą patį pakartokite su kita akimi.
  9. Suraukite kaktą, nosį, stipriai užmerkite akis, įtempkite visus veido raumenis. Paskui juos atpalaiduokite, atsimerkite, pamirksėkite, vėl viską pakartokite iš pradžių.
  10. Įsivaizduokite, jog darbo vietoje žvilgsnio kelyje į tolį pasižymėjote kelis taškus. Kelionę pradėkite nuo artimiausio taško, pavyzdžiui, kompiuterio klaviatūros, savo nykščio galiuko ir t. t. Po to tegul žvilgsnis slysta prie kokio nors daikto ant rašomojo stalo: prie liniuotės, užrašų lapelio, antspaudo ar kita. Suieškokite daiktus, stovinčius tolėliau ir esančius skirtingame nuotolyje ir žvilgsniu keliaukite tolyn. Sustokite ir leiskite akims pailsėti. Tuomet nužymėtais taškais pamažu grįžkite prie klaviatūros ar savo pirštų.
  11. Delnais uždenkite akis (2–3 sekundėms). Užsimerkite ir pamasažuokite akis rodomųjų pirštų galiukais apie 30 sekundžių.
  12. Sukamaisiais judesiais pamasažuokite veido dalį esančią aplink akis.

Jeigu laikysitės šių paprastų taisyklių, ilgam išsaugosite savo regėjimą.

 

Parengė: visuomenės sveikatos specialistė Irma Simokaitienė